Dešimt iš dešimties žmogaus teisių srityje: kontrolierės namų ūkis
Kontrolierės namų ūkio sukurtas reitingas. Feministinė grupė su taisykle prieš aukų kaltinimą. Įrašas apie smurtą prieš moteris. Visa tai priklauso vienam mažam tinklui, ir man teko išbandyti viską.
2024 m. Jūratės Juškaitės portalas manoteises.lt vykdė rinkimų projektą #YraKąRinkti. Jis kandidatams į Seimą uždavė dvidešimt žmogaus teisių klausimų, įvertino atsakymus balais ir pasakė rinkėjams, ką rinktis. Projektas priklauso Lietuvos žmogaus teisių centrui. Tarp partnerių organizacijų jo paties skiltyje „Apie projektą“ — „Sienos grupė“.
Vienas iš profilių priklauso Jurgiui Valiukevičiui. Jo žmogaus teisių įvertinimas — 10/10. Pagal projekto paskelbtą metodiką — pusė balo už kiekvieną „pritariu“ — tobulas dešimtukas reiškia, kad jis pritarė visoms dvidešimčiai pozicijų, įskaitant šią:
Lietuva turi nustoti vykdyti tarptautinę teisę pažeidžiančius nereguliarių migrantų atstūmimus. — Pritariu.
Šalia balo — jo paties žodžiais:
„Žmogaus teisės yra teisinis ir politinis įrankis, padedantis diskriminuojamiems ir engiamiems žmonėms siekti teisingumo. Plačiau — lygesnė ir laisvesnė visuomenė yra mano politinis tikslas, nes tikiu, kad tik lygioje visuomenėje galime gyventi darniai ir taikiai.“
Žemiau — jo rinkimų kampanijos banko sąskaita, kad kiekvienas, kurį sujaudino dešimt iš dešimties, galėtų pasiųsti pinigų.
2025 m. gruodžio 5 d. jis paskelbė ilgą įrašą apie moterų žudymus Lietuvoje. Jis išvardijo atvejus vieną po kito. Parašė, kad pagaliau turime pradėti rimtą diskusiją aukščiausiu politiniu lygiu apie tai, ką darome, kad visi galėtų jaustis saugūs. Parašė, kad jam, kaip vyrui, skaudu girdėti, kaip vyrai politikai menkina problemą. Paklausė, kodėl tiek daug vyrų žiūri į moterį kaip į ne visai žmogų, kaip į objektą, kuris privalo atitikti vaidmenį. Užbaigė: „Nesiekiu apkaltinti visų vyrų, tačiau atsakomybę veikti ir siekti pokyčio turime visi.“ [E006]
Po šešių savaičių jis vedė paskutinį darbo teisės kurso, kuriame mokiausi, užsiėmimą, o vakarėlyje po jo garsiai, kolegų akivaizdoje, žodžiu seksualiai priekabiavo prie manęs ir pažemino mane bei mano vyrą.
Likus dviem dienoms iki to, kai jis paneigė mane pažįstąs, mano vyras tame pačiame pokalbyje tiesiogiai jo paklausė, ar pati pastaba apie Kauną taip pat turėtų būti vertinama kaip priekabiavimas: „ar reikia vertinti tavo ‘kad pernakvoti Kaune reikia meilę atrasti’ taip pat kaip harassment? tai atsitiko konsultantų mokymų vakarėnyje, buvo šalia labai juokiesi“ [E037]. Jis niekada neatsakė.
Praėjus penkiems mėnesiams po to vakarėlio jis bendruomenės kanale parašė, kad manęs nepažįsta ir kad tai, ką pasakiau, yra šmeižtas. Ši nuotrauka padaryta to kurso uždarymo renginyje: jis stovi šalia manęs, rankoje laikydamas ką tik man įteiktą pažymėjimą, o iš kitos pusės — sąjungos pirmininkas [E007].
Tai nebuvo vienintelis susitikimas, kurį jis paneigė. Likus devynioms dienoms iki to, kai jis parašė „I have never contacted Olga“, jis buvo bandęs apkabinti ir mano vyrą, ir mane Kaune, gegužės 1 d. — ką mano vyras tą pačią dieną jam parašė raštu: „kodėl jis meluoja ir čia, ‘niekada nekontaktavau su Olga’, blemba, o kas norėjau manęs ir Olgos apkabinti gegužės 1iosios Kaune?“ [E041]. Aš nuo jo bėgau, kai jis bandė paliesti ir apkabinti mane be mano sutikimo.
Ilgesnėje tą pačią dieną parašytoje žinutėje: nei mano vyras, nei aš nebuvome užpulti, aukų kaltinimu mes vadiname savo paties įvykių interpretaciją, o mums artimi žmonės turėtų susisiekti ir mus nuraminti, nes „tai aiškiai psichinio palūžimo situacija“ [E039–E040]. Aš buvau Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, kai jis tai rašė. Jis žinojo. Žalą, kurią man padarė jis, jo profesinė sąjunga ir „Sienos grupė“, dokumentuoja Centras.
Dvi tos pačios žinutės pastraipos:
„Manau, kad pati pirmoji bet kokios politikos prieš seksualinį smurtą taisyklė yra išklausyti auką.“
„Dar kartą: g1ps kaip organizacija labai rimtai vertina seksualinės prievartos atvejus, todėl yra visa pranešimo sistema, užtikrinanti, kad ji būtų patikima, saugi ir konfidenciali. Jei susidūrėte su tokiais dalykais, naudokitės šia sistema. Arba tiesiog skambinkite policijai.“
Mano vyras šia sistema buvo pasinaudojęs prieš dieną, pačio Valiukevičiaus nurodymu. Per dvidešimt keturias valandas mus abu pašalino iš savanorių kanalo [E041, E042].
Praėjus penkioms dienoms po to, kai jis man pasakė skambinti policijai, tos pačios sąjungos pirmininkas pasakė nariams, kad nėra dėl ko skambinti: „tai nebuvo kriminaliniai nusikaltimai, išprievartavimai ar tai, kas angliškai vadinama ‚sexual assault‘“ [E064]. Baudžiamojo kodekso 152 straipsnis, išdėstytas nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančia redakcija, numato baudžiamąją atsakomybę už priekabiavimą prie asmens, kuris nuo tavęs priklauso tarnybos ar kitokiu pagrindu, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis, siekiant seksualinio kontakto ar pasitenkinimo. Senaties terminas — treji metai. Du tos pačios profesinės sąjungos pareigūnai per penkias dienas žmonėms sako priešingus dalykus apie įstatymą, kurį sąjunga ir yra skirta aiškinti darbuotojams.
Dešimt iš dešimties.
Grupė su taisykle
Feminizmas — vieša lietuviška „Facebook“ grupė, turinti apie 11 800 narių, veikianti nuo 2010 m. sausio. Jos administratoriai parašė devynias taisykles. 2 taisyklė draudžia žeminti ar persekioti narius. 5 taisyklė sako, kad stereotipai nepageidaujami. 7 taisyklė:
Aukų kaltinimas. Netoleruosime aukų kaltinimo. Grupėje vadovaujamės „tikėti, bet tikrinti taisykle“, ne „netikėti ir prigalvoti priežasčių kodėl netikėti“.
Ją administruoja ar moderuoja keturiolika žmonių. Vienas iš jų — Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė, kurią Seimas 2026 m. gegužės 21 d. 64 balsais prieš 21 grąžino antrai penkerių metų kadencijai.
2026 m. birželio 16 d. paskelbiau įrašą. Jame, nevardindama privačių asmenų, aprašiau NVO valdybą, kuri pripažino du direktoriaus seksualinio priekabiavimo atvejus, o paskui spaudė savanorius tylėti; savanoriams buvo sakoma, kad moterys buvo per jautrios; dėstytoją, bendruomenei paskelbusį, kad man vyksta psichinis palūžimas, kai aš gulėjau ligoninėje; sąjungos pareigūną, pasiūliusį bibliotekoterapiją po to, kai jam nurodžiau savo psichiatrinio gydymo datas. Įrašas nepažeidė nė vienos iš devynių taisyklių. Jis pateko į moderavimo eilę.
Įrašus toje grupėje gali tvirtinti keturiolika žmonių, ir aš nežinau, kuris iš jų matė mano įrašą ar kas jį paliko laukti. Tą pačią savaitę kitoje, uždaroje erdvėje du mano vyro įrašai, kuriuose jis prašė trijų sąjungos narių paaiškinti save, taip pat nebuvo patvirtinti grupėje, kurią administruoja žmogus, kuris kitą dieną mus pašalino iš pokalbio [E034]. Dvi feministinės ir kairiosios erdvės, tas pats mechanizmas, ta pati savaitė.
Šią savaitę turėjau galimybę paklausti kitos administratorės — Živilės Gedminaitės — kas vyksta su mano įrašu. Iškart po to mano įrašas buvo atmestas be jokio paaiškinimo. Živilė pasinaudojo klasikine „atsakomybės perkėlimo“ taktika:
Nieko nemačiau
Per ilgas, nesuprantu, bijau susipainioti — prašau trumpai apibendrinti
Ar kreipeisi į žurnalistus (t. y. į ką nors, išskyrus mane)?
Ir klasikinė frazė:
Kodėl manai, kad taip yra?
Šis klausimas mane tikrai pribloškė. Kokia jo prasmė? Ar tą patį paklaustum išprievartautos moters? „Kodėl manai, kad taip nutiko?“ O kokio atsakymo tikiesi? „Nes jos sijonas buvo per trumpas? Pati kalta?“
Tą manipuliaciją nutraukiau iš karto ir buvau užblokuota grupėje (matyt, nepažeidusi jokios jos taisyklės).
Taigi toks yra mano šauksmo pagalbos likimas.
Ką pasirašė Sabatauskaitė
Sprendime S-2026/509-(6.2) teigiama, kad klausimas nepriklauso jos kompetencijai, remiantis keturiais pagrindais.
Nebuvo darbo santykių.
Sąjunga nepatenka į 9 straipsnį, nes „nevienija tam tikros profesijos atstovų“. Mano apmokamas dizaino darbas nesiskaito, nes 8 straipsnis saugo tą, kuris gauna paslaugą, o aš ją teikiau. Sausio epizodas praleistas pagal terminus, o diskrecija, kurią įstatymas suteikia jai išnagrinėti pavėluotą skundą, neminima.
Get Olga Shch’s stories in your inbox
Join Medium for free to get updates from this writer.
Pasvarstykime apie antrąjį pagrindą rimtai, nes jis turi pasekmių ne tik man. Lietuvos profesinės sąjungos organizuojasi pagal darbovietę, sektorių, teritoriją. Jei apsauga pagal 9 straipsnį reikalauja, kad visi sąjungos nariai užsiimtų viena profesija, tai beveik nė viena šalies profesinė sąjunga Lygių galimybių įstatymo neapima. Mokytojų sąjunga galbūt atitiktų. Visi kiti — kiekviena bendroji sąjunga, kiekviena sektorinė federacija ir kiekviena darbovietės organizacija — lieka už apsaugos nuo priekabiavimo ir viktimizacijos savo organizacijos viduje ribų.
Tai nėra tai, ką sako Europos teisė. Direktyvos 2000/78/EB 3 straipsnio 1 dalies d punktas ir Direktyvos 2006/54/EB 14 straipsnio 1 dalies d punktas abu apima „narystę darbuotojų ar darbdavių organizacijoje ir dalyvavimą jos veikloje arba bet kurioje organizacijoje, kurios nariai užsiima tam tikra profesija“. Dvi kategorijos, sujungtos žodžiu „arba“. Profesijos kvalifikatorius priklauso antrajai. Lietuvos 9 straipsnis nukopijuoja tą sakinį; kontrolierė perskaitė kvalifikatorių taip, tarsi jis priklausytų abiem pusėms, ir tuo išbraukė profesines sąjungas iš įstatymo, kurį ji paskirta prižiūrėti.
Mano nuomone, tai yra pareigos, kurią tarnyba ir yra įsteigta vykdyti, neįvykdymas, o praktinis jo poveikis — Lietuva pažeidžia direktyvas, kurias turėjo perkelti iki 2026 m. birželio 19 d. Šį terminą ji praleido, ir dėl to Europos Komisija liepos 30 d. išsiuntė jai oficialų pranešimą apie pažeidimą kartu su dar dvidešimt viena valstybe nare.
Po šešiolikos dienų nuo atsisakymo ta pati tarnyba parašė „Sienos grupei“, kad joje buvo nustatytas seksualinio priekabiavimo atvejis, kad organizacija vėliau nepalaikė savo darbuotojų ir savanorių, kad jos taisyklės turi apimti savanorius ir kad pasekmės siekia toliau nei tiesiogiai nukentėję — iki visų, kurie apie tai sužino [E075].
Šiandien, 2026 m. rugsėjo 22 d., Sabatauskaitės tarnyba paskelbė džiūgaujantį pranešimą — ura, Lygių galimybių įstatymo pataisos pagaliau priimtos! Savanoriai dabar saugomi.
Bet, Birute, niekas tavęs neatleido nuo Europos Sąjungos direktyvų laikymosi. Tai tu praleidai Europos Sąjungos 2026 m. birželio 19 d. terminą; aš kenčiu dėl tavo neveikimo ir sąžiningumo stokos. Pirmiausia — savi, tiesa?
Ką pažįsta namų ūkis
Sabatauskaitės privačių interesų deklaracija, pateikta 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir viešai prieinama, nurodo jos partnerę: Jūratę Juškaitę, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorę ir manoteises.lt redaktorę. Toliau pateikta — iš paties to žmogaus viešų įrašų.
2023 m. birželio 16 d. Ji paskelbia asmeninę „Sienos grupės“ direktoriaus Mantauto Šulskaus gynybą, rašydama, kad maždaug prieš mėnesį jis buvo neteisingai apkaltintas, kad padaryta didelė reputacijos žala ir kad ji tikra, jog daugelis žmonių suabejojo „Sienos grupe“ ir visu žmogaus teisių sektoriumi.
Šis asmuo atsakingas už 2 seksualinius priekabiavimus organizacijoje, bet atsisakė prisiimti už juos atsakomybę.
2024 m. Jos vadovaujama organizacija vykdo kandidatų vertinimo projektą, apie kurį rašoma šio įrašo pradžioje, kurio partnerių sąraše — „Sienos grupė“, o Valiukevičius gauna dešimt iš dešimties.
2024 m. spalio 11 d. Ji pasirodo NARA tinklalaidėje kartu su Šulskumi ir tą pačią dieną tai paskelbia, vadindama jį ir kitus svečius nuostabiais kolegomis.
Taigi: direktorius, kurio du priekabiavimo atvejai paskatino visa tai, ir dėstytojas, kurio pastaba yra vienas iš epizodų mano skunde, abu yra žmonės, kuriuos kontrolierės partnerė Jūratė Juškaitė viešai gynė ir viešai reklamavo. O sprendimą, kad nieko iš to nebus nagrinėjama, pasirašė Sabatauskaitė.
Manau, kad ji juos saugo
Tai mano nuomonė, ir aš ją pateikiu kaip savo, remdamasi aukščiau išdėstytais faktais, kuriuos kiekvienas gali patikrinti. Manau, kad tarnyba, kuri randa keturis atskirus pagrindus nepradėti nagrinėti bylos, kuri negali pasakyti, ar sąjungos kursas yra švietimas, kuri Europos direktyvą skaito atvirkščiai ir paskui rašo tai pačiai organizacijai, patvirtindama žalą, kurią ką tik paskelbė jai nerūpinčia, nesigrumia su sudėtingu teisiniu klausimu. Manau, kad tai moteris, saugojanti savo namų ūkio draugus nuo proceso, ir manau, kad priežastis, kodėl jai niekada nereikėjo svarstyti nusišalinimo, yra ta, kad niekas šiame sektoriuje niekada neketino jos to paklausti.
Įstatymas nereikalauja, kad įrodinėčiau, kas buvo jos galvoje, ir aš to nesiekiu. Lietuvos administracinių teismų praktika, kurią taiko ir etikos komisija savo sprendimuose, laiko viešųjų ir privačių interesų taisykles prevencinėmis: pakanka, kad aplinkybės galėtų objektyviai sukelti pagrįstų abejonių dėl nešališkumo, kad kiltų pareiga svarstyti nusišalinimą ir kad net šališkumo regimybės reikėjo vengti. Mano 2026 m. rugpjūčio 5 d. skundas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kelia vieną klausimą. Ar nusišalinimas kada nors buvo svarstomas?
Kodėl tai vadinu pinkwashing
Nes dvi šio darbo pusės kainuoja skirtingai, ir tik viena jų matoma.
Matoma pusė kainuoja šiek tiek nemalonumų. Kažkas Seime gegužę paklausė jos, ar pasididžiavimo eitynės diskriminuoja visus kitus; tai nuobodu, ir ji atsakė. Bet matoma pusė yra ir ta, kurioje kuriama reputacija, ir būtent ji dalija balus. Dešimt iš dešimties žmogaus teisių srityje projekte, sukurtame pačios kontrolierės namų ūkio, atiteko vyrui, kuris bendrai bendruomenei pasakė, kad moteris psichiatrijos skyriuje išgyvena palūžimą ir kad jis niekada jos nebuvo sutikęs.
Kita pusė — savanorė, neturinti jokio institucinio statuso: užsienyje gimusi dizainerė, ką tik išėjusi iš ligoninės, atėjusi su nepatogiu skundu prieš žmones, kuriuos sektorius mėgsta. Niekas nerašo straipsnio apie skundą, kuris niekada nebuvo pradėtas nagrinėti. Ši pusė pagimdė keturis įstatymo aiškinimo sakinius, kurių kiekvienas mane išstūmė iš kokios nors kategorijos:
Ne darbuotoja, ne profesijos atstovė, ne paslaugos gavėja, ne laiku.
Skaitomi kartu, jie sako tai, ko niekas tame pastate neištartų garsiai, — kad žmogų galima priekabiauti, kaltinti, iš jo tyčiotis jam esant ligoninėje, išmesti iš kanalų ir pašalinti iš organizacijos, ir nėra durų, pro kurias ji turėtų teisę įeiti.
Dar viena smulkmena, kurią įtraukiu, nes ji teisinga ir nes dėl jos ėmiau kreipti dėmesį. Birželio 16 d., tą dieną, kai mano įrašas pateko į eilę, „Facebook“ parodė, kad Sabatauskaitė savo asmeninėje paskyroje peržiūrėjo mano istorijas. Ji žiūrėjo vėl birželio 23 d., kitą dieną po atsisakymo pasirašymo. Taip pat mano istorijas proceso metu ir iškart po atsisakymo žiūrėjo Aurėja Žalaitė. Tai nieko neįrodo; pareigūnui leidžiama skaityti. Bet tai man pasako, kad žmogus, parašęs, jog mano situacija nepatenka į jos kompetenciją, buvo pakankamai arti, kad ją stebėtų.
Ko noriu
Kad skundas būtų išnagrinėtas iš esmės žmogaus, neturinčio priežasties nusukti žvilgsnį. Kad lygybės institucija aiškiai pasakytų, ką ji laiko profesine sąjunga ir ar pačios sąjungos mokymo kursas yra švietimas pagal 6 straipsnį, — nes po devynių mėnesių ir dviejų institucijų niekas į šį klausimą neatsakė, o būtent jis lemia, ar sausio 15 d. yra įstatymo ribose, ar už jų. Ir kad skylė būtų užtaisyta prieš kitam savanoriui ją surandant.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vėliau atsisakė pradėti tyrimą. Šis sprendimas turės savo įrašą.
Šis tekstas — mano pačios vertimas iš anglų kalbos originalo (Ten out of ten on human rights). Citatos, kurių originalas rašytas anglų ar rusų kalba, išverstos mano; lietuviškai parašytos citatos pateiktos originalo kalba. Originalūs tekstai ir dokumentai — angliškoje straipsnio versijoje ir įrodymų rodyklėje.
Series “What they do in the shadows”, in English:
- Two letters: what I experienced in Sienos grupė and G1PS
- Evidence index, in four parts: Part 1 · Part 2 · Part 3 · Part 4
- Birutė Sabatauskaitė protects the reputation of Sienos grupė and G1PS
- Lithuania’s G1PS trade union rewrote its rules after I reported harassment, then expelled me
- Eighteen Techniques of Propaganda: How Emil Starodubov Tried Them Out on Me
- Mes Esame Visur: The Same Circle Behind Every Door I Knocked On
Lietuviškai:
- Du laiškai: ką patyriau „Sienos grupėje“ ir G1PS
- Dešimt iš dešimties žmogaus teisių srityje: kontrolierės namų ūkis (esate čia)
- G1PS profesinė sąjunga perrašė savo taisykles po to, kai pranešiau apie priekabiavimą, o paskui mane pašalino
- Aštuoniolika propagandos technikų: kaip Emil Starodubov jas išbandė su manimi
- Mes Esame Visur: tas pats ratas už kiekvienų durų, į kurias beldžiausi
Also on Substack: read this post on Substack.
